feminism

feminizmas statusas T sritis Politika apibrėžtis Filosofinė srovė, aiškinanti ir kritikuojanti galios politiką, kurią įtvirtina lyčių santykiai ir jų socialiniai vaidmenys, pagrįsti vyro viršenybės ir moters paklusimo principais; grupė socialinių politinių sąjūdžių, siekiančių persvarstyti ir pakeisti įsitvirtinusią lyties sampratą bei santykius, kurie pajungia moteris vyrams; gina moterų teises, kovoja su jų priespauda, prievarta, lyčių diferenciacija ir hierarchija bei patriarchalinės kultūros raiška viešojo ir privačiojo gyvenimo srityse.Feministinė teorija susiejo politiką su lyčių santykiais atskirdama fiziologinės lyties (angl. sex) ir kultūriškai konstruojamos lyties, kaip socialinio vaidmens (angl. gender), sampratas ir iškėlė mintį, kad asimetriškų lyčių santykių bei patriarchalinės kultūros analizė leidžia geriau paaiškinti susiklosčiusius socialinius saitus, politines sąveikas ir struktūras, atpažinti tas prievartos, nelygybės ir viešpatavimo formas, į kurias neatsižvelgia tradicinė socialinė filosofija. Ragina persvarstyti privatumo ir viešumo, šeimos, socialinės reprodukcijos, darbo pasidalijimo sampratas. Vakarų feministinės teorijos ištakos siejamos su M. Wollstonecraft darbais (18 a.); moderniojo feminizmo pradžia – 19 a. pab. – 20 a. pr. liberaliojo feminizmo idėjos, gynusios vyrų ir moterų lygybės principus, vienodą teisinį statusą, politines ir pilietines teises, lygias teises į švietimą ir privačią nuosavybę (V. Woolf). 20 a. feminizmo atgimimą paskatino S. de Beauvoir veikalas Antroji lytis (1949) bei 7 dešimtmečio pilietiniai sąjūdžiai. 8 dešimtmetyje veikiant feminizmo, liberalizmo, marksizmo ir kraštutinės kairės politikai susikūrė naujos feminizmo srovės. 9 dešimtmetyje naują iššūkį tradicijai metė juodaodžių ir vadinamasis trečiojo pasaulio feminizmas, pabrėžęs rasinį Vakarų feministinės minties šališkumą ir ribotumą, juodaodžių moterų patirties ignoravimą. Šiandien poststruktūralizmo ir postmodernizmo krypties feminizmas lyčių santykių struktūras traktuoja kaip kintantį žmogiškojo subjektyvumo rezultatą ir ragina analizuojant lyties tapatybę atsigręžti į kultūrą ir jos simbolius. Pagrindinis feministinio sąjūdžio tikslas – kritikuoti ir keisti įtvirtintus lyčių santykius, panaikinti subordinuotą moters statusą. Feministinė veikla nukreipta prieš patriarchalinės kultūros ir institucijų apraiškas (militarizmą, kolonializmą, socialinę diskriminaciją, kitas priespaudos formas). Taip pat remiasi nuostata, kad moterys gali sukurti teisingesnę visuomenę, kurioje neliktų diskriminacijos. Tikslai gali būti įgyvendinami įvairiomis priemonėmis – tiek neteisėtais veiksmais (viešosios tvarkos pažeidimai, padegimai), taikiomis pilietinio neklusnumo formomis, tiek lobistinių grupių veikla ir savipagalbos (angl. self-help) organizavimu. Šiandien – pasaulinis moterų sąjūdis, jam atstovauja glaudi tarptautinis bendradarbiavimo tinklų, informacijos sklaidos ir veiksmų koordinavimo centrų sistema. atitikmenys: angl. feminism ryšiai: susijęs terminas – politinis dalyvavimas